Užsitęsusi bobų vasara ir iki trumpų rankovių spalį vis dar leidžiančios išsirengti dienos ne juokais trikdo vairuotojus: kaip nepaskubėti šiemet „perauti“ savo automobilį žieminėmis padangomis? Draudikai perspėja, kad atotrūkis tarp tam jau tinkamos temperatūros ankstyvą rytą ir šiltų dienų didina riziką, kad vairuotojai padangų keisti neskubės iki paskutinės sekundės, o jei staigiai atšals – tam bus visiškai nepasiruošę.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, esminė klaida, kurią paprastai daro vairuotojai, – oro temperatūros vertinimas netinkamu paros metu.

„Kalbant apie orus, šiemet turime tikrai neeilinę situaciją. Nors spalis jau įpusėjo, toliau laikosi rudeniui neįprasta šiluma. Suprantama, kad apie padangų keitimą į žiemines dar nesinori galvoti, tačiau planuojant šį neišvengiamą veiksmą pirmiausiai reikia atsižvelgti į tai, kada ir kokiomis sąlygomis važiuojate – greičiausiai anksti ryte į darbą, tuomet dar būna vėsu, žvarbu. Užmiestyje šiemet jau fiksuotos pirmosios šalnos, tad tik laiko klausimas, kada jos pasitiks nepasiruošusius didmiesčių vairuotojus”, – sako A. Žiukelis.

Jis pataria sekti orų prognozes ir pastebėjus, kad jums įprastu vairavimo metu temperatūra kris žemiau +7°C, neatidėlioti padangų keitimo.

Be to, specialistas atkreipia dėmesį, kad nepaisant šiltų orų, šie metai neturėtų tapti išimtimi: lapkričio pradžioje servisuose vėl drieksis eilės, nes pagal Kelių eismo taisykles žiemines padangas būtina pradėti naudoti nuo lapkričio 10 dienos.

„Vasarinėms padangoms ribinė temperatūra yra +6-7 °C. Žemiau šios ribos vasarinės padangos praranda reikiamas savybes, užtikrinančias tinkamą sukibimą su kelio danga. Rupesnė, pavyzdžiui, žvyro danga atokesnėse vietovėse padeda sušvelninti šaltuko įtaką, tačiau esame ne kartą matę, kad temperatūros kritimas geba beveik akimirksniu paralyžiuoti eismą didmiestyje, ypač piko metu. Net ir nedidelė šalna bei atsiradęs slidumas sukuria didžiulę riziką nesuvaldyti automobilio. O jei dar ir padangos netinkamos, tuomet bėdos praktiškai neišvengiamos“, – tvirtina ekspertas.

Kitu svarbiu aspektu išlieka žieminių padangų kokybė, kurią nusako anaiptol ne tik tai, ar smarkiai sumažėjęs protektoriaus gylis. Priklausomai nuo žieminių padangų naudojimo trukmės bei sezoninio sandėliavimo sąlygų, padangų guma gali būti suskeldėjusi, turėti „guzų“, būti netolygiai dėvėta, pasenusi.

Būtina žinoti, kad saugiam dalyvavimui eisme būtinos kokybiškos visos keturios padangos, nors dalis vairuotojų, siekdami sutaupyti, vis dar nevengia jas keisti ir atnaujinti dalimis – tik labiausiai nusidėvėjusią porą.

1. A. Žiukelio teigimu, padangų kokybę ir tinkamumą naudoti geriausiai įvertins ekspertai, o į jų nuomonę vairuotojai turėtų įsiklausyti. Be to, pasikeitus padangas į žiemines būtina pasitikrinti ir ratų geometriją, stabdžius, kitus pakabos elementus ir įsitikinti ar jie nesusidėvėję. Neteisingai sureguliuoti ratai gali lemti didesnį ir greitesnį padangų nusidėvėjimą.

„Net ir kiek anksčiau pasikeitus padangas į žiemines reikia atsiminti, kad didesnį jų nusidėvėjimą labiau lemia ne šilti orai, o netinkamas slėgis ar nesužiūrėta ratų geometrija – šios priežastys yra lemiamos, kalbant apie padangų sugadinimą. Žieminės padangos pastebimai intensyviau pradeda dėvėtis tik esant aukštesnei nei +10°C laipsnių temperatūrai. Iš esmės baimė, jog kelias savaites pasivažinėjus su žieminėm padangomis prie pliusinės temperatūros jos greitai nusidėvės, tikrai nepagrįsta”, – sako A. Žiukelis.

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2017 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko per 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta beveik 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 38 mln. eurų žalų.

Daugiau informacijos:

Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
Mob. tel. +37061384740
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šiandien – Pasaulinė maisto diena, minima daugiau nei 150 pasaulio šalių. Vienose šalyse jos tikslas – kovoti su badu, kitose – su prasta mityba ar išmetamo maisto kiekiu. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, atsižvelgdamas į šalies gyventojų aktualijas – norą maistui išleisti mažiau – siūlo Pasaulinę maisto dieną paminėti valgant skaniai, tačiau nebrangiai. Ir kartu su trimis žinomomis šalies maisto tinklaraštininkėmis dalinasi net keletu receptų, pagal kuriuos paruošti patiekalai nudžiugins artimuosius ir neištuštins piniginės.

Visi tinklaraštininkių patiekalai ruošti „Maximose“ renkantis maisto prekes su geltonomis etiketėmis – taigi iš prekybos tinklo strateginės kampanijos „Mažos kainos garantija“ sąrašo. Jame – daugiau nei 2 tūkst. populiarių, pirkėjų mėgstamų prekių, kurių kainos tikrinamos kituose didžiuosiuose šalies prekybos tinkluose ir mažinamos „Maximose“, jeigu randama pigiau. Šia kampanija norima atkreipti žmonių dėmesį į prekes itin geromis, mažomis kainomis ir padėti jiems sutaupyti.

Nida Degutienė vakarienei siūlo šventinį lašišos kepsnį

„Aš esu kilusi iš šeimos, kurioje visada buvo skaičiuojami resursai, kur lėšų paskirstymas buvo itin kruopščiai planuojamas ir kontroliuojamas. Iki šiol pirkdama produktus visuomet žvilgteliu į kainą. Nežinau žmonių, kuriems maisto kaina nebūtų svarbi. Bet skanu tikrai nebūtinai reiškia brangu!“, – sako Nida Degutienė, populiaraus tinklaraščio „Nidos receptai“ autorė.

Receptas, kurį N. Degutienė pagamino Pasaulinei maisto dienai – traški lašiša, iškepta ant kreminio perlinio kuskuso pakloto. Tai „vieno puodo“ valgis, pagaminamas vos per pusvalandį. Šventinio patiekalo porcija išeis apie 4,5 euro vienam valgytojui, gaminant 4 porcijas iškart ir renkantis maisto produktus „Maximose“, pažymėtus geltonomis „Mažos kainos garantija“ etiketėmis.

4 porcijoms reikės (keturioms, nes tai „vieno puodo“ patiekalas):

• •2 šaukštų aliejaus
• •4 česnako skiltelių, supjaustytų riekelėmis
• •1 nedidelio poro, supjaustyto gabalėliais (tik balta ir šviesiai žalia dalis)
• •Druskos, pipirų
• •1 stiklinės (180 g) perlinio kuskuso (arba dar vadinamo Izraelio kuskusu)
• •200 g grietinės (30 % riebumo)
• •1 ir 1/2 stiklinės (375 ml) verdančio vandens
• •1 šaukšto garstyčių
• •1 šaukšto nutarkuotos citrinos žievelės
• •4 gabalėlių po 180 g šviežios lašišos filė su oda
• •Patiekimui: tarkuoto kietojo sūrio (naudojau „Džiugą“), baziliko lapelių

Įkaitinkite orkaitę iki 220⁰ C. Didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų ir trumpai apkepinkite česnako skilteles (tik kol jos švelniai apskrus ir suminkštės). Kiaurašaukščiu išgriebkite iš aliejaus ir padėkite į šoną. Į likusį aliejų suberkite pjaustytus porus. Pabarstykite druska, pipirais, ir pakepinkite ant vidutinės ugnies minutę kitą, kol porai suminkštės, vis pamaišydami. Suberkite perlinį kuskusą, sudėkite grietinę, garstyčias, supilkite vandenį, ir viską išmaišykite. Leiskite skysčiui užvirti. Tada supilkite visą keptuvės turinį į kepimo skardelę, ją uždenkite folija, ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 12 minučių.

Išimkite skardelę iš orkaitės, nuimkite foliją, ir ant kuskuso išdėliokite lašišos kepsnelius, odele į viršų. Pašaukite skardelę (niekuo neuždengtą) atgal į orkaitę, ir kepkite viską dar apie 10 minučių, arba kol lašišos odelė bus traški, o žuvis lengvai iškepusi (nekepkite pernelyg ilgai, antraip lašiša taps sausa). Patiekiant pabarstykite apkepintais česnakais, tarkuotu sūriu ir bazilikais.

„Ant medinės lentelės“ autorės „perliukas“ – silkės salotos

Sparčiai populiarėjančio maisto tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė Pasaulinės maisto dienos proga pasiūlė visos dienos meniu – tris pagrindinius patiekalus ir du užkandžius. Bendra visų patiekalų kaina gaminant po vieną porciją, renkantis „Mažos kainos garantija“ produktus, apie 4,8 euro.

„Dažniausiai valgau penkis kartus per dieną. Tris pagrindinius patiekalus ir du užkandžius. Toks režimas man priimtiniausias – organizmas jaučiasi geriausiai, t. y. nesusiduriu su nepageidaujamu tinguliu ir diskomfortu persivalgius, taip pat netampu pikta ir įsitempusi, nes peralkau. Penki valgymai per dieną tikrai nereiškia, kad visą dieną nieko nedarau, tik stoviu prie puodų. Tai, kiek laiko praleisime skirdami savo mitybai, tik įpročių ir planavimo reikalas“, – sako netrukus savo receptų knygą išleisianti K. Pišniukaitė.

Šventinės dienos vakarienei ji pasiūlė gan neįprastas salotas, kurių porcija atsieis apie 1,4 euro. Visus dienos patiekalus galima rasti tinklaraštyje „Ant medinės lentelės“.

1 porcijai reikės:

• •1 vidutinio dydžio bulvės
• •Šlakelio alyvuogių aliejaus
• •Salotų vazonėlyje (maždaug 6 lapų)
• •1 mažo svogūno
• •1 marinuoto agurko
• •100 g silkės
• •2 v. š. natūralaus jogurto
• •Saujelės šviežių krapų
• •1 skiltelės česnako
• •Druskos, pipirų

Bulves švariai nuplauname, supjaustome griežinėliais, sumaišome su aliejumi ir žiupsneliu druskos. Kepame 200⁰ C orkaitėje pusvalandį. Paruošiame padažą: indelyje sumaišome jogurtą, smulkintus krapus ir česnaką, beriame druskos ir pipirų. Į lėkštę dedame nuplautus ir nusausintus salotų lapus, svogūno ir agurko griežinėlius, keptų bulvių griežinėlius, silkę, padažą ir šviežių krapų.

„Cukrinis avinėlis“ šventei per 30 min. paruošė vištieną citrininiame padaže

Dvejų metų dukrytę Adelę auginanti Berta Garuckė yra tinklaraščio „Cukrinis avinėlis“ autorė. Pasaulinės maisto dienos proga ji pasidalino trimis vakarienės idėjomis, kurioms prireiks vos 30 minučių.

„Šeimos vakarienė – reikalas rimtas! Svarbu, kad būtų ne tik maistinga, skani, greitai ir lengvai paruošiama, bet ir įtiktų visos šeimos narių norams. O visi, turintys vaikų, žino, kaip tai kartais yra nelengva... Ruošdami apskaičiavome ir porcijų kainas, kad įtikintumėme, jog namuose gaminti verta – skanus maistas, net ir keli jo patiekalai skirtingiems šeimos nariams, tikrai nekainuoja daug“, – sako B. Garuckė.

Vienas jos siūlomų vakarienės patiekalų – vištiena citrininiame grietinėlės padaže, kurio porcijos kaina, perkant maisto produktus iš „Mažos kainos garantija“ sąrašo, išeina apie 1,5 euro. O visi trys „Cukrinio avinėlio“ receptai – tinklaraštyje.

3 porcijoms (visai šeimai) reikės:

• •450 g vištienos filė
• •Žiupsnio turimų vištienos prieskonių
• •Gabalėlio sviesto
• •1 citrinos
• •200 ml grietinėlės
• •Žiupsnio druskos, juodųjų pipirų

Vištienos filė supjaustykite šiek tiek mažesniais gabalėliais, pagardinkite prieskoniais. Paruoštą vištieną iš abiejų pusių apkepkite gabalėlyje sviesto. Iš pusės citrinų išspauskite sultis, jas sumaišykite su grietinėle (jei norisi daugiau skonio, galite dar įdėti ir šiek tiek sultinio). Pagardinkite druska ir juodaisiais pipirais. Paruoštą padažą užpilkite ant keptos vištienos ir dar kelias minutes patroškinkite. Patiekite su ryžiais arba makaronais. Pagardinkite šviežiomis petražolėmis ar bazilikais, likusios citrinos griežinėliais.

Apie bendrovę „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 15 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. klientų.

Linkėjimai,

Kornelija Sakalaitė

Komunikacijos projektų vadovė / Communications Project Manager

Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamentas / Department of Communications and Corporate Affairs

MAXIMA LT, UAB

Naugarduko g. 84, LT-03160 Vilnius, Lietuva / Lithuania

Tel.: tiesioginis/direct +370 5 268 6785

Tel.: mobilusis/mobile +370 638 36144

El. paštas/ e-mail Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

www.maxima.lt

Facebook

Verslumas – dažnai šiomis dienomis visuomenėje girdima sąvoka. Ją aptarinėja ir jaunesniosios, ir vyresniosios kartos atstovai. Šį rudenį Vilkaviškio rajono jaunimas gilinosi į verslumo subtilybes LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuoto projekto „Iššūkis – verslas jaunam“ metu.

Kas yra tolerancija? Kuo skiriasi imigrantas ir pabėgėlis? Koks yra visuomenės požiūris į atvykėlius iš kitų kultūrų skirtingose šalyse?  Taip, tai pagrindiniai klausimai, kuriuos aptarinėjo lapkričio 20 – 26 dienomis sodyboje „Karaliaus krėslas“ apsistoję 28 jauni dalyviai, iš kurių net 21 buvo svečias iš kitų pasaulio kraštų. Ispanija, Italija, Turkija ir Lietuva susijungė į vieną komandą, kurios pagrindiniu šūkiu tą savaitę tapo - „Tolerance is our goal“.

Marijampolės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba spalio mėn. vykdys kasmetinę prevencinę akciją „Kūrenkime saugiai“. Akcijos tikslas – padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų.

VšĮ „Jaunimo ambasadoriai“ kartu su savanorių grupe įsikūrusioje vienoje iš Prusice miestelio mokyklų Lenkijoje vykdė Lietuvos-Lenkijos mainų fondo remiamus jaunimo mainus savanorystės tematika.

Liepos 9-15 dienomis, sodyboje ,,Karaliaus krėslas“ vykusiuose mainuose ,,Say no 2 negative“ dalyvavo Lietuvos, Rumunijos, Bulgarijos ir Italijos jaunimas, kuris gilinosi į itin svarbią problemą – toleranciją. Buvo aptariama ne tik tarpusavio toleranciją, bet ir tai kaip ją vystyti tarp emigrantų, nes šiuo metu, tai labai dažna konfliktų priežastis.

Į ligoninę dažniausiai patenkame ne savo noru, o vaikai – itin jautrūs pacientai. Iš saugios namų aplinkos patekę į gana griežtą ligoninės erdvę, jie dažniausiai jaučiasi nejaukiai. Tokiais atvejais padeda jie – „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“, kurių dovanojamos šypsenos ir juokas padeda praskaidrinti ligoninės kasdienybę. Klounės Džilda ir Rožė dalinasi istorijomis, kai paprasti dalykai virto nepaprastomis šypsenomis.

Vilkaviškio rajono savivaldybė įveda pagalbos telefono numerį – 8 611 37 177. Jau pradėjusiu veikti numeriu gali skambinti visi Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojai, kurie pastebės ir turės galimybę pranešti apie kylančią realią grėsmę vaiko ar suaugusiojo sveikatai,  gyvybei ar saugumui, apie smurtą artimoje aplinkoje, patyčias, netinkamą, nusikalstamą elgesį.